Neskaičiuok, gegute, metų,
Neskaičiuok.
Amžinai jauna norėčiau būti.
Ir tegu širdy pavasariai žydės,
Nors plaukai pasipuošė
Baltais obels žiedais.
Man lemties, gegute, neskaičiuok,
Aš laiminga būt norėčiau.
Kaip dvi gulbės, susipynusios kaklais,
Mėnesienoj, po žvaigždžių skliautais,
Pasvajoti širdžiai neuždrausčiau.
Likusių dienų, gegute, neskaičiuok.
Kiek kam skirta - tu viena žinai.
Tik kodėl tuomet, kai norisi dainuoti,
Kai laukai dabinasi margai,
Vėl, gegute, primeni, kad mes
Esame šioj žemėje svečiai...