Miršta paukščiai.
Skausmas atsimuša į debesis.
Baimės ūkas gožia skliautą
ir ant galvų nusileidžia
sunkia netikrumo našta.
Miršta paukščiai.
Krenta žvaigždės pelenais.
Klyksmas pakimba ant ramentų.
Nėra šilumos, nėra jaukumo,
nėra rytojaus...
Miršta džiaugsmas ant pilko
grindinio rudens.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-11-20 10:52:48
Geriau jau būtų gėla be rytojaus:)
Vartotojas (-a): Antanas Gintautas
Sukurta: 2009-11-20 01:31:24
Ir gėla išdegina širdies versmes...
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2009-11-19 22:18:11
tikra gėla įrėminta į metaforas.