Deja, ir šiandien aš nebūsiu tobula –
tokių nėra.
Tik drebulės lapeliais uždainuosiu tau
pavakarėj, kai vilkas pasiklydęs girioje ims staugt.

Prasmegsiu tavyje, kaip paukščių čiulbesys prasmenga jūroj,
Ledėsiu su žiema jausmų varvekliais niūriai.
Ir kas tau darbo, pavasariniai paukščiai grįš juk dar negreit,
Spėsi prisiminimų lagaminą susikraut ir tyliai paslapčiom išeit.