Santrauka:
surūdijo ruduo- prasikalto
Nebučiuoki už dyką veltui
neparduosiu už ačiū nieko
surūdijo ruduo – prasikalto
supirktuvėj įkeisiu į sniegą
nebemyliu savęs – kalu poterius
palaikau tik astralinį ryšį
ikona pabučiuosiu asfaltą
įsisiūsiu į drobę
plYšiu
įsipjovęs su viksvom tarpupirščius
sniego slidėm p(r)aslydęs smėly
nemačiau aš savęs kamasutroje
ir mylėt deramai nemokėjau
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-12-21 15:28:01
Geras darbas:) Nuoseklus savęs nemylėjimas.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2009-11-25 17:11:32
kietai;įžvelgiu
vidinį Tave,kokį pažįstu.
Jau sakiau-vertas Vandžio.
....................................
o senmergėm neįtiksi.Sena tiesa.
:)
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2009-11-24 22:46:08
gražus savęs išsakymas :)
Anonimas
Sukurta: 2009-11-19 19:19:43
Juokingas "darbas". Nebent to siekta. Prisipažįstu: garsiai nusijuokiau ties kamasutra:))
Surūdijęs vanduo - metafora puiki, bet ji jau priklauso Kaziui Sajai.
Supirktuvių logika: jei turi kuo pakeisti, tai padengia visas sąnaudas:))
__
Ne poezija.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2009-11-19 09:12:42
įsisiūsiu į drobę
plYšiu --- labai gerai.
Vartotojas (-a): Antanas Gintautas
Sukurta: 2009-11-19 01:05:51
,,O save vis dėlto myliu, kas gi kitas begali mylėti..."(Antanas Gintautas). Šiek tiek mylėkite...Paeiliuota puikiai.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-18 23:50:24
Puikuma.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-18 20:39:47
O ko jau taip nemyli savęs ir net nematei kamasutroje:)