Geriau neklausk, kam esame kartu -
Prie tuščio kiaurą bando Dievas glaust.
Juk neužmiršom tų brangių vardų,
Sapnan kasnakt kur kviečiam iš dangaus.

Regi ryte pro išverktas akis -
Aš - svetima, ne ta, kurios tikies
Ir neturi ką gerą pasakyt
Iš tuštumu išaitrintos širdies.

Tyliu ir aš, nes pamiršau žodžius,
Kurie iš sielos veržias su aistra.
Vienatvės baimė laiko mus kartu,
Bet vienišesnių žemėj gal nėra.

Kiekvienu judesiu pradraskomi randai,
Kai net nuo žvilgsnio gelia atmintis.
Kam mes kartu?Ir tu gal nežinai -
Vienamylystę kaip ir aš kenti.