Tarp aukštų kalnų

Slėniais vilnijęs, pievom nubėgo
(šalta man čia)
nerimo vėjas, kaulus užpildęs,
virpina stygas arfa.

Stebis paveikslas savo spalvoto
bokšto šviesa,
drebančiai fėjai smuiką graudinęs,
rąžosi trolis žiede.

Ploja orkestras, savo naivumui
salės tuštybė akla,
pienė, svajojusi šokti baletą,
snaudžia prie geldos kieme.

Vienuolės apsiauste prieglobstį radus,
ilgesį glosto malda.
Mielas Draugas

2009-11-17 22:21:28

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2009-11-18 13:12:23

drebančiai fėjai smuiką graudinęs,
rąžosi trolis žiede.

Ypač patiko... :)

Anonimas

Sukurta: 2009-11-18 08:15:47

...be pirmo posmo, patiko labai. Ploja orkestras savo naivumui, / salės tuštybė akla / pienė svajojusi šokti baletą, / snaudžia prie geldos kieme. ir pabaigos abi eilutės paliko įspūdį. Ačiū.

Vartotojas (-a): Antanas Gintautas

Sukurta: 2009-11-18 00:38:03

Gražūs ir prasmingi poetiniai įvaizdžiai. Sėkmės.