Šiandien mano pieva atgijo,
Nes sugrįžo laukiniai varnai.
Ir voratinklį voras suvijo –
Jame blaškosi musė seniai.

Šiandien pievoje dūzgia bitės.
Šiandien čia Tu esi,
Lyg iš dangaus iškritęs,
Anksčiau gyvenęs debesy.

O aš lėtai bridau pro smilgas,
Tiktai Tavęs nepamačiau...
Tą vakarą – liūdną ir ilgą,
Galėjai būt šiek tiek arčiau,

Nes mano pievoje sutemo.
Lopšinę uždainavo vėjas.
Lingavo mažos chrizantemos,
Kol savo akytes sudėjo.