Seni laiškai mintis dar aitrina
Ir lyg jaunystėj - širdis ima šokti.
Kodėl to jausmo laikas netrina,
O naktys miegą taikosi pavogti?

Tiek metų jau nusėdo praeitin.
Iš to, kas buvo - trupinius nešuos...
Kodėl brendu minčių upe gilyn,
Žinodama - daugiau atims, nei duos..?

Anksčiau tavim tikėjau ir maniau,
Jog viską mes dalinsimės per pusę.
Žinau, kitur radai kur kas mažiau, -
Bet dar ilgai tu man skolingas būsi!