Vakaro žara užliejo upės vagą.
Saulė raudona pranyksta vėl už miško.
Kaip ir kiekvieną vakarą.

Motina vėl džiausto skalbinius
Rugiuos sau vienas žaidžia
Vakarinis vėjas.
Kaip ir kiekvieną vakarą.

Namas toks pat pilkas,
Toks pat atšiaurus ir vienišas.
Ir vėl tas pats įskilęs langas.
Tą skylę ten kadais išgraužė vėjas...

Diena atsigulė į rūko patalą,
Kaukai vėl tyliai kuždasi laukymėj.
Dangus tamsiai violetinis.
Kaip ir kiekvieną vakarą.

Nueisiu pasimelsti
Virš savo tėvo kapo.
Rožančių pabučiuosiu.
Kaip ir kiekvieną vakarą.

Gūdi kapų ramybė.
Tyla. Tyla. Tyla.
Ir ašara nurieda.
Viena. Viena. Viena.