Suošt medžiu? Pragyst paukščiu?
Žaliuot žole? Pražyst gėle?
Suošt medžiu - krist lapai ims.
Pragyst paukščiu - gerklė užkims.
Žaliuot žole - kažkas vis mins.
Pražyst gėle? O jei nuskins?!
Džiaugiuosi, kad esu žmogus,
O virš galvos šviesus dangus.
Ir saulė ta pati visiems -
Žaliuojantiems ir giedantiems.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-11-12 19:55:34
Pirmų dviejų eilučių nereikėtų. Išeina lyg įvadas, nurodantis apie ką bus kalbama dėstyme. Bet čia juk poezija...
Rimuojat, ritmuojat, o paskutinė eilutė ir išsimuša. Mintis ne nauja, bet graži. O su raiška čia reikėtų dirbti ir dirbti...