Garsas tylai ne priešas,
aš baigiau rašyti,
vis skaitai ir kliūni,
nesutinki su manim,
kodel priešiniesi sau?
ruke skęsti kaip laimeje,
nematai saiko,
beprotiškai kedendama plaukus,
vynas nemoka mylėti,
nori ižiebti konfliktą,
nebegirdziu melodijos,
ir skonis grekleje užstringa,
skęstam plaukdami i niekur,
nerasdami sau vietos,
grožis kaip zvirblis pavasari,
atneša meilę ir neviltį,
sėja ambicingas svajas,
pasakoja klaidingas simfonijas,
vis bėgi ir bėgi, krenti,
tada atsistoji ir skrendi,
šoki nuo krioklio,
paskęsti jausmuose,
kryptingai erzini,
tiesiok reikalauji mylėtis.