x x x

Santrauka:
baltos eilės
Sudaužyti likimo ėjome
Ištvėrėme ir atlaikėme
Krentame ir keliamės
Ir einame
Mirtis mums nebaisi, mums meilės reikia
Nėra to blogo, ko neišbandėme
Iš sudaužyto likimo dėliojame paveikslą
Praregėsime pro rūką
Kas realu, kas netikra
Mūsų širdyse tikėjimas stato tiltus
Mus likimo draugų tiek daug
Sušalti mums neleidžia amžinoji šviesa
Kovojam kiekvienas už save
Palaikom vienas kito viltį
Nedelskime išdrįskime mest iššūkį gyvenimui
Nebijokime prasmingai gyventi
Ir kad pas kiekvieną būtų tikslas dėl ko gyvent
2009 10 09
liotauras

2009-11-11 18:35:55

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-11-11 21:42:46

Karilė labai teisingai pasakė. Antrinu. Čia linkėjimas ar patarimas, ne poezija.

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2009-11-11 20:23:56

Čia deklaracija.
Sėsk prie šito teksto iš naujo ir mėgink tą pačią mintį pasakyti savomis metaforomis.