Lėktuvėlis

Kai ramu ir nėra vėjo
Skrenda mano lėktuvėlis.
Kyla jis aukščiau už vyšnią,
O vėliau į žemę grįžta.

Jam nereikia skardos, plieno
Ir variklių net nė vieno.
Jis neūžia ir nekaukia –
Virš žolytės švelniai plaukia.

Gražus mažas lėktuvėlis,
Ant sparnų jo žydi gėlės.
Viską pats pasidarau –
Pats piešiu ir pats lipdau.

Imu popierių, lenkiu –
Štai lėktuvą ir turiu.
Skrisk į tolį, skrisk į aukštį,
Būki panašus į paukštį.

Kai užaugsiu, mes kartu
Skrisime dangaus keliu.
O dabar kol kas žaidžiu
Lėktuvu popieriniu.


Šiukšlinė mašina

Kaip širdelę man sugėlė,
Kai gavau aš dovanėlę.
Na mašiną ne eilinę –
Mėlynos spalvos šiukšlinę.

Juokias sesė ir mamytė:
–Teks šiukšles dabar valyti,
Rinkti popierius visus,
Išbarstytus pieštukus.

Ką darysi, reikia žaisti.
Tuoj konteinerius nuleisiu,
O vėliau juos su kabliu
Į mašiną vėl keliu.

Sukas šepečiai, ratukai,
Tarška barška smagratukai.
Pamačiau, visai smagu
Žaist nepaprastu žaislu.

Mašinėlės viso geros,
Už mus darbus jos padaro:
Žmones veža, rąstus krauna,
Reikia, net gatves išplauna.

Paprašysiu dabar tėtį,
Traktorių man pažadėti.
Dirbsiu dar daugiau darbų.
Dirbu, mokaus ir žaidžiu.


Traukinukas

Tū tū tū! Kaip šimtas vėjų
Lekia traukinys ant bėgių.
Švilpia, ūkia garvežys,
Karšta krosnis – jo širdis.

Šimtas ratų bilda, sukas –
Koks puikus šis traukinukas.
Štai vagonai išrikiuoti –
Net sunku juos suskaičiuoti.

Krovininiai, keleiviniai,
Ten cisternos, jos benzinui.
Ką tik reikia, tą vežu
Aš greitu traukinuku.

Perone keleiviai laukia,
Jiems vagoną turim jaukų.
Tikrą kambarį ant ratų,
Švelniai supa, bet nekrato.

Šviesoforas žalias dega –
Traukinys į priekį lekia.
Per laukus ir per miškus
Greitai veža keleivius.

Gera traukiniu keliauti,
Pažint šalį, pramogauti.
– Sėsk, važiuojam. Tū tū tū!
Šaunu būt mašinistu.