Iš kur tu ateini, gimtų namų ramybe,
Saldi, skalsi tarsi ruginė duona?
Kregždelės šaudo palei seną kluoną,
Rugienose voratinkliai jau sidabru sužibo.
Semiu ramybę saujom ir prausiuosi,
Semiu, ir mano širdžiai palengvėja...
Prakalbinęs ankstyvą ryto vėją,
Nakty po žvaigždžių lietumi sustosiu.
Taip tirpsta laikas, Dievo dovanotas,
Krašte, kur užgimiau seniai,
Kur džiugina mieliausi reginiai, –
Nurimsta čia jausmai, pailsi protas.
Kokia skaisti gimtų namų ramybė, –
Byloja pilnatis, danguj sužibus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2009-11-12 18:54:42
Nuraminai man skaudančią sielą. AČIŪ
Anonimas
Sukurta: 2009-11-11 17:31:44
tikrai ramiau pasidarė :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-11-11 16:33:38
Labai nuoširdus kūrinys, bet tobulą ritmą kiek trikdo pritemptas kirtis ant "žvaigždžių".Gal įmanoma pataisyti eilutę?
Anonimas
Sukurta: 2009-11-11 16:22:21
...nieko brangiau nerasi už tą gimtų namų ramybę.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-11-11 16:00:02
Koks saldus ilgesys. Gera tai turėti. Ačiū.
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2009-11-11 11:54:23
Kokia skaisti gimtų namų ramybė, –
Byloja pilnatis, danguj sužibus.
...gražiai ir teisingai .
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-11-11 10:31:00
Geras. Palinkėkime vieni kitiems ramybės.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-11 10:25:32
pasiilgta ramybė
Anonimas
Sukurta: 2009-11-11 08:52:59
Ak, kaip ramu... Liūliuoja:-)