Santrauka:
Rašau savo malonumui...
Ar žinai, kad gyvenam amžinai,
Nesvarbu – nykštukai mes ar milžinai?
Ar žinai, jog viena diena,
Net minutė, net sekundė amžina?
Vėjo gūsis amžinas papūs,
Ryto saulė amžina prabus,
Upė amžiams atminty sustings,
Rasos lašas niekur nepradings.
Ir mintis, kur tavo galvoje,
Žodis, žvilgsnis, judesys, svaja...
Tie, kuriuos tu sutikai,
Amžini bus priešai ar draugai.
Štai kodėl mes sakom „meilė amžina“.
Ta minutė, ta sekundė būna tik viena.
Bučinys, švelnumas, juokas – ar žinai –
Pyktis, kartėlis, pavydas – viskas amžinai...
Ir išeisi kada nors tu amžinai –
Tik kada? Tu šito nežinai...
O po to kiti bus amžini:
Vyrai, moterys – visi – jauni, seni...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2009-11-12 01:49:33
Visi mes esame amžini ir tokie laikini...
Anonimas
Sukurta: 2009-11-11 17:28:35
nieko nėra amžino
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2009-11-11 10:43:54
Senos tiesos.
Ieškokite tik Jums būdingų pastebėjimų.
Sėkmės :)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-11-11 10:32:55
Ai, kokia saldi amžinybė! Viliojanti.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-11 09:49:57
Linkiu rašyti, kad ir kitiems būtų malonu skaityti. Per daug atviras. Subtilumo daugiau:)