Ar mes buvom tada,
Ar mes buvom kartu
Tarp vidudienio vėjų paklydę
Liepos saulės laukuos,
Pušynėliuos žaliuos
Gerą vasaros veidą išvydę.
Vargonavo šilai,
Mėlynavo dangus,
Ežerai snūduriavo šilojuos...
Tu man sakmę sakei,
Kaip paklydo daina,
Kaip našlaitė po žemę klajojo.
O dabar nežinau,
Ar mes buvom tada,
Ar mes buvom kartu
Gerą vasaros veidą išvydę,
Tik giliai atminty –
Šioj tyliausioj nakty –
Surandu seniai pamirštą brydę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-11-09 12:17:51
skambu ;)
Anonimas
Sukurta: 2009-11-09 09:32:30
daina daina
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-11-09 08:23:00
Suskambo kaip daina, atvira širdimi parašyta. Yra girdėtų vaizdinių, bet antras posmelis išsiskyrė savitumu, gražus.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-11-08 23:36:33
su lyrišku debiutu... kas ieško- tas randa :-)
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2009-11-08 22:07:26
sveikas, ritmingai su vasara įžingsniavęs į amžinai žaliuojančią pievelę, gero Jums polėkio kūryboje ir sveikinu su debiutu :)
Anonimas
Sukurta: 2009-11-08 18:23:43
Yra jausmas, bus ir poezija ;)
Anonimas
Sukurta: 2009-11-08 17:49:20
Rimas tradicinis – paklydę-išvydę, laukuos-žaliuos... Vaizdiniai jau daug kartų kitur kartoti. Įdomiau nuskambėjo Vargonavo šilai.
Tai jausmai. Ir jie perteikiami. Į šią kategoriją ir perkeliu.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-11-08 17:16:25
Graži nostalgija.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-08 16:42:40
Liūdna. Labai liūdna. Nieko naujo neperskaičiau.