Pasibaigus diena, o aš sėdžiu prie stalo
Ir apverkiu ją, nes taip greit netekau.
Nes troškau, ilgėjaus rytojaus be galo
Ir šiandien kaip vakar jį sudaužiau.
Skyla gyvenimas, šukės belieka,
Rankioju jas-susipjaustau rankas.
Šoku į tamsą, tuštumą, nieką,
Lyg skendęs skenduolis į jūros bangas.
Nuvyliau visus, kaip nuvylė visi,
Kaip grobuonis grobuonį papjovė.
Man teliko tiesa suodina ir baisi,
Parduota, apspjauta sugulovė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2009-11-08 20:29:04
teisingas
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2009-11-08 19:12:35
Atmink tu netenki ne tik savęs - sau,
Nors jieškai to kuris tavęs gailėtūs
Negasdink - buvo jau tokių - Išėjo...
tik negalvok, kad jų kažkas gedėjo,
kad juos prisimena kažkas tavaip
jie tapo sniego dulkėmis prieš gėrį...
Anonimas
Sukurta: 2009-11-08 17:57:56
Žiauri pabaiga, bet tai ir veikia skaitytoją. O jei veikia – gerai.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-11-08 17:17:43
Na, jeigu dar tiesą iki sugulovių prisijaukinai, tai dar nieko, gyventi galima :)
Anonimas
Sukurta: 2009-11-08 16:36:21
...nuoseklus ir jausmingas pažvelgimas į laiko skubą ir save jame. Patiko.