šiandien kalnai tylėjo
akyse išdidžios viršūnės
bedugnės tyli malda
gal
kada nors
griovoje
pasilikusi pėda
užpustoma
rytoj
akmuo turi atmintį
širdimi rašau
skaitysi
žinau
rytoj
Graudžiai gula į akmenį bedugnės tyli malda, klūsta kalnai; slegia šiai dienai, galvojant tiek apie savo prasmę, tiek apie beprasmiškumą apskritai.... Pajaučiamai, jautriai.
Anonimas
Sukurta:
2009-11-07 15:18:44
Tuštuma prieš save jaučiant didybę, tikint ateityje situacijai pasikeisiant... Rytoj... Ir taip kasdien.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-11-13 21:49:04
ačiū. tiesiog taip...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-11-07 20:19:10
šiandien kalnai tylėjo
akyse išdidžios viršūnės
bedugnės tyli malda
...jaudinantys žodžiai...labai...
Anonimas
Sukurta: 2009-11-07 15:35:57
Sutinku su Jumis, kalnai ir bedugnė, o vienija - rytojus su atmintimi, kada norisi stiprybės į akmenį kreipiamės.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-11-07 15:22:37
Graudžiai gula į akmenį bedugnės tyli malda, klūsta kalnai; slegia šiai dienai, galvojant tiek apie savo prasmę, tiek apie beprasmiškumą apskritai.... Pajaučiamai, jautriai.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-07 15:18:44
Tuštuma prieš save jaučiant didybę, tikint ateityje situacijai pasikeisiant... Rytoj... Ir taip kasdien.