Pirma rauda lyg pirmas žodis,
Tarsi viršelis dar neatversto romano.
Nėra dar knygoj daugtaškių, klaustukų ir kabučių,
Nėra džiaugsmų, aistros nusivylimų –
Tiktai skaisti gyvenimo šviesa.
Ir begalinis noras būti pastebėtu,
Ir pirmas jausmas prisiglaudus
Prie šiluma alsuojančios krūtinės.
Ir tarsi epilogas paskutinis oro gurkšnis,
Kai parašyta viskas ir padėtas taškas.
Ir nebelieka laiko pataisyti ar išbraukti
Klaustukų, daugtaškių, kabučių –
Tik tolstanti gyvenimo šviesa.
Dar vienas noras likti pastebėtu,
Ir ligi skausmo reikalinga šiluma
Mielų ir drąsinančių rankų.