Tau
mes miegojom vienas prie kito,
prigludusiom lūpom.
šokom kryžkelėj,
mintyse skambant muzikai.
ar tai tikra?
ar vis dar per sapnus
išvystu tavo šypseną?
viskas atrodo laikina.
kodėl tu miegi
ir nejauti, kaip norėčiau
ateit ir pažadinti.
būti truputį arčiau.
aš prašau, nepaleisk,
kai bijau, kai verkiu.
būk viskuo, tik būk
šnabždėdamas tik man.
mintys blėsta, vėlu
mąstau, o jei dabar būčiau kartu.
mes miegojom vienas prie kito,
prigludusiom lūpom, prisimeni?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-11-05 20:00:46
labai asmeniška, pasilaikyčiau sau... arba jam :)
Vartotojas (-a): O dabar
Sukurta: 2009-11-05 19:36:33
Paaugliškas. Bet tame irgi yra žavesio... Sutinku, kad yra kur augti. Linkiu viso ko geriausio :)
Anonimas
Sukurta: 2009-11-05 16:39:14
Nė vienas genijus nepradėjo kurti vos išmokęs kalbėti, dainuoti ar rankoje laikyti teptuką. Norint rašyti apie tokius jausmus reikia labai daug išmanyti, daug matyti, daug mokėti. Paauginkit dar savo sugebėjimus ir sėkmės.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-11-05 16:15:27
...deja, tiktai jam.....
Vartotojas (-a): tarit
Sukurta: 2009-11-05 16:12:00
komentarų nelauk
juk rašai tiktai jam