atstumi sušalusią tuštumą
apglėbi paskutinius medžių atodūsius
sustingusi malda
suledėjusi akių šviesa
lūpų prisilietimas
stiklu riedanti laiko upė
kas man primins tave
paveikslo ištuštėjusi akis
slysta šešėliai
priglunda
lauki
kas man primins tave
paveikslo ištuštėjusi akis - suvirpina ši susitvenkusio jausmo kulminacija. Skaudžiai pajauti tą tuštumą. Labai vientisa ir įtaigu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-11-07 11:24:05
kas man primins tave
paveikslo ištuštėjusi akis - suvirpina ši susitvenkusio jausmo kulminacija. Skaudžiai pajauti tą tuštumą. Labai vientisa ir įtaigu.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-05 21:14:01
...puikus tuštumos užpildymas...slysta šešėliai...
Anonimas
Sukurta: 2009-11-05 15:41:02
Melancholiška nuotaika. Kas primins...:)
Vartotojas (-a): tarit
Sukurta: 2009-11-05 15:17:39
kaip šilkinai
tarp pirštų laikas
šešėliais tik šešėliais
katrie abudu vaikos
ir baudžia vėliai
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-11-05 15:04:45
...dėkoju...
Anonimas
Sukurta: 2009-11-05 15:02:09
sušąlusią > sušalusią
lupų > lūpų
Kad eitų taip lengvai atstumti sušalusią tuštumą... Kai net akių šviesa ledėja.