Giedras dangus pradžiuginti gali
Padėjus ant stalo jo mažą riekelę.
Mums jos prireiks, kai saulė lauks,
Kol žiemos vėjai naktim išsistaugs.
Turim mažai. Reikės taupyti,
Dalinsim visiems po kąsnelį mažytį,
Kai ištverti sunku ir šalta bus,
O vienas iš mūsų ryte nepabus.
Kada mus gyvus į ledą mūrija,
Išgelbės tiktai dangaus komunija.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): tarit
Sukurta: 2009-11-05 14:31:50
dangų į ledą ledą į dangų
kas gi išmano šį biznį brangų
ar man šėlioti ar man vaitoti
lemties rankovės pasiraitotos
Anonimas
Sukurta: 2009-11-05 12:06:38
Giminių neatitikimas pradžioje: pradžiuginti gali dangus, kažkam kitam padėjus jo riekelę. Tai gal tas kažkas kitas džiugina?
Ar ir turėjo paskutinės dvi eilutės išsimušti ritmiškai?
Įdomi ir graži mintis apie dangaus riekelę. Nuoširdžiai kalbėta.