Tuštybė ant pūvančio slenksčio,
Ramybe apsigobusi.
Kaip piktžolė slapta sudygusi,
Triumfuodama veši!
O vienišos, alkanos akys,
Šiukšlinėj iškapsčiusios kriaukšlį,
Drebančiom rankom dalina
Į keturias dalis lyg Komuniją.
Suklupus į praeitį žvelgia
Viltį praradusi siela.
Grašius pragėręs gyvenimas
Bedvases šmėklas vis kirbina,
Šėlsta begėdiškai nuogos,
Geismu liepsnojančios aistros,
Išvytos iš rojaus sodų –
Spjauna likimui į veidą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-11-05 22:57:31
Yra yra pozityvaus užtaiso.
Vartotojas (-a): apolia
Sukurta: 2009-11-05 15:06:34
Ačiū Asmat, gal tada bejausmes butu geriau.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2009-11-05 12:14:02
vat šitas irgi visai patiko
Anonimas
Sukurta: 2009-11-05 11:47:08
Skaičiau kelis kartus. Gal mėgaudamasi tokiais sodriais makabriškais vaizdais... Užstrigau prie „Bedvases šmėklas“. Šmėkla – sinonimas dvasios, sielos. Taigi šis žodžių junginys nelabai įmanomas. O šiaip visa kita puiku.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-11-05 08:33:12
...taip, liekama tik šmėklomis....