Rytmetį lašas,
Susirietęs ant lapo,
Į rankas prašos
Bijodamas ledo.

Baugu buvo naktį
Iš dangaus žemėn kristi,
Kažko netekti,
Kai ką pamiršti.

Bei kankina mintis,
Kad su ryto šalna
Taps jo širdis
Ledo pilna.

Kad žemei lašą,
Kadais pažadėtą,
Pasaulis neša
Šaltą ir kietą.