Širdis prie širdies – taip gera ir šilta.
Ir nėra kur ledo kristalui nukrist –
Gal niekas nepamiršta, gal viskas pamiršta –
Gerumo liepsnoj leiski ledui ištirpt.

Leisk sapną sapnuoti spalvingą ir mielą.
Taip mielą, kaip akys mamytės brangios...
– Bet juoduliu dažo kažkas jūsų sielą,
sugriovusią pilį vaikystės tyros.

Rankelę ištiesęs bejėgis vaikelis –
Nejaugi šis kūdikis buvo našta?
Atmerki akis. Negi skausmas begalis
nedrasko širdies tau, nejau ji pikta?

Po tavo širdim plakė naujas rytojus.
Kaip žiauriai tu užbraukei viską juodai...
Te dienos naktim virs, te pinsis tau kojos
už mažą gyvybę, kurią palikai.

Tau saulė užgęsta, ir tranko žaibai vis.
Piktoji širdie, kiek žiaurumo tavy.
Pamestas lyg daiktas brangus kūdikėlis
sapnuoja mamytę ir rauda nakty.