Sustojęs laikas, žvelgianti mirtis,
Balti chrizantemų žiedai,
Ašaros lašas ant veido
Rožančiumi surištos rankos.

Naujas gyvenimas,
Vėjyje plaikstos mažos liepsnelės,
Lūpos kužda maldą vilties,
Kviečia sušilti visus.

Susėda  pažįstami ir kaimynai,
Geriausi draugai, dabar svetimi...
Žvelgia neoninės šviesos akimis
Į gimtąja Tėviškės žemę.

Vėjyje plazda maldos aidas,
Mirga negęstanti šviesa širdyje...
Ašara nubėga per veidą ant kauburėlio,
Kur ilsisi mirtis ir tyla...