Aplotas toks visas šunų
Ir dvelkiantis pašto ženklais...
Kiek telpa tavy paslapčių,
Atplukdytų bestiebiais vokais?

Kuo šįkart priblokši mane
Įteikdamas žodinį žaismą?
Kur trauksiu atkutęs ryte:
Į cirką, o galbūt į teismą?

Vištų kojos, dailyraščiai, dėmės...
Šitiek žanrų ir šitiek šedevrų!
Štai atvirlaiškiais kuždasi vėlės,
Šokiruotos mūsų manevrų…

Nuspoksotas toks visas kačių,
Su paltu ir net kepure!
Dar miegodamas tyliai jaučiu,
Kaip turėklais skubi pas mane...

- - -

Ateik, aš tave apkabinsiu! –
Susižvalgo modernios visuomenės,
Nebijok, ilgai nekankinsiu!..
Toks gyvas, toks tikras - - - toks neelektroninis!