Šuo priprato kelti koją
Prie to medžio
Aš pripratau kelti ranką
Virš to lapo.
Abu žymimės teritoriją
Abu inicialais atskiriame
Kur ,,mano\" kur ,,jūsų\"
Nors nei šuns guolis prie medžio
Nei mano pasaulis popieriuje.
O vakar šuniškai nujaučiau
Kažką esant prie vartų.
Pradėjau urgzti, darkytis
Kol šis pasitraukė.
Kaimynai sakė-
Buvo atėjęs Dievas.
Prie mano vartų beliko vinis,
Plaktukas ir lentelė su užrašu:
,,ATSARGIAI. PIKTAS ŠUO.
BET LABAI TROKŠTANTIS PAGALBOS\".
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-10-27 09:49:07
neradau meilės Žmogaus draugui...tuomet ir sau - nebelieka :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-10-27 09:39:54
Labiau tiktų į satyrą:)
Antras posmas geresnis už pirmą.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-27 07:59:35
Nepatiko ta paralelė tarp žmogaus rankos kėlimo ir šuns kojos. Rašymas šiuo atjevu suvulgarinamas. Gal palikčiau tik antrą strofą. Paskutinėms eilutėms trūksta legvumo.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-27 00:23:33
priprato> įprato
to medžio>šito medžio
to lapo>šito lapo
žymimės>žymime
...
,,ATSARGIAI. PIKTAS ŠUO.
BET LABAI TROKŠTANTIS PAGALBOS".
pakeisčiau:
"Atsargiai.Piktas šuo.
Jam reikia pagalbos.