Asfalto spindesy, nakties alėjoj,
Vėl nešinas niekuo eini į vėją -
Tik tu ir tavo meilės fėja:
Skaisti ryte - gašli jau vakarėjant -
Bemiegė gatvė juokias tau artėjant.
Sustoji. Viltys lapais skrieja, skrieja...
Atsimeni, kokius žingsnius sudėjai?
Ką gilumoj su lig kiekvienu jų turėjai?
Vėjai, vėjai...
Lange šviesa, namų kvapai stiprėja,
Kur klegesys, pranoksta muziką didžių kūrėjų,
Veidai minty - šilčiau nei patekėjus
Saulė man primena kažką, ką pažinojęs dėjaus.
Sapnai. Šalna. Vėl bėgu,
Savęs surinkt nespėju -
Nuoga, juoda - ji skyla į kitas. Tamsėju.
Asfalto spindesy, nakties alėjoj,
Vėl nešinas niekuo. Vėl vienas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-10-26 20:28:58
DiDžių kŪrėjų.
ką pažinojęs dėjaus - gal nelabai? Gal maniausi pažinojęs suskambtų? Tik pamąstymas.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-26 12:37:29
labai suskambėjo
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2009-10-26 12:24:40
puikiai išlaikyta rimo ir minties dermė.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2009-10-26 11:33:13
Tos dvi eilutės - talpios.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-10-26 10:10:31
Gal "didžių kūrėjų"? Eiliukas dinamiškas, jaunatviškas, man patiko.
Vartotojas (-a): do_nigun
Sukurta: 2009-10-26 02:18:02
>didžių, kūrėjų :)