Sulankstytais alavinių kareivių ginkliukais
Taikausi į senatvę – jau dvidešimt!
Atiduokit lėles,
kurias sunku aprengt
kerėpliškais vaikiškais pirštais.
Lėktuvus nukabinkit –
lai sklando verčiau
palubėj ir krenta
didvyriškai žemėn.
Dar triskart po dešimt ir pusšimtis.
Nenoriu numirti
Prie tiksinčio laikrodžio.
Duokit plaktuką –
patikrinsi, kas jo viduj.
(nutrūko spyruoklė ir šalta patapo,
sąnarius gelia... Senatvė?)
Dukart po dešimt plius pusšimtis –
DAUG!
Jau metas vėl suvaikėt.
Įriškite kaspinus,
virkime košę.
Tam davė, tam...
O Ievutei ir vėl nebeliko -
„jauna dar, bus tų košių. “
Atiduokit lėles... Čiulptukas iškrito – raudosiu!
Juk man dar tik du... Tik dukart po dešimt...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2009-10-27 20:41:48
Patinka man šitas :) Subjektyviai nesinori komentuoti, tik įsimėgstamiausinti. Dar vakar pastebėjau, šiandien perskaičiau ir nenusivyliau. Žinoma, tobulinti visada galima.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-10-26 18:10:05
gerai kad jau dabar pamąstyta jautriai vaizdžiai su ironija ir užslėpta baime... puiku bus, kai sulauksite
:) tikrai nesigailėsit
Anonimas
Sukurta: 2009-10-26 14:04:34
Jaunatviškai:) Patiko, pažįstama baimė. Nors jauni esame:)
Anonimas
Sukurta: 2009-10-26 11:39:13
Gal ir marazmas, bet ne senatvinis. Per daug jaunas požiūris. O ir šiek tiek kvailas tekstas... Toks jaunas lyr subj jau panikuoja dėl senatvės. Kad dar ramiai mąstytų, o dabar... Patiko dvi paskutinės eilutės.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-10-26 10:06:55
Visai neblogas. Tik ša! Kartais ir senatvėje nėra taip blogai. Pensiją moka, yra už ką ne tik dviejų metų, bet ir dvidešimtmečius anūkus palepinti :)