Sugrįžki nors į sapną,
Paklydėle jaunyste,
Širdies kertelę slaptą,
Lig ryto pasiliki.

Tegul akims nušvinta
Padykę žiburėliai,
Tegul rasa užkrinta
Ant basų kojų vėlei.

Tegul vėl lūpos kaista
Vien nuo minties lyg saulės,
Kad vyšnios žiedą skaistų
Nuskinsiu be apgaulės.

Negaila vasarėlių
Mylėtų – nemylėtų,
Auksinių rudenėlių,
Žiemos langų gėlėtų.

Gal tik kaip ievos žydi
Vis negaliu pamiršti,
Prie jų nekart nuklydęs,
Svajojau lyg apgirtęs.

Vėliau, kai įdienojus
Paskęsiu darbuose,
Pažvelk nusišypsojus
Vaikaičių akyse.

Sugrįžki nors į sapną,
Paklydėle jaunyste,
Širdies kertelę slaptą,
Lig ryto pasiliki.