Ženk žole, kol nesušalo,
lengvai, nes šalta subadys padus,
ir kiauri padai nusitemps į prarają,
nebent sparnai užaugtų ir sklęstum laisvas.

Prigersim rasos vaisių spalvotų,
kad burna neapsamanotų nuo keiksmų,
vietiniai asfalto dantidaužiai
čia giliai apšviestų per pietus.

Plėvelė nekalta taip pykina,
o kažkam malonu sprogdinti balionėlius,
tavo šriftas pavadinimas tikrai virusas,
hitas neleidžia užmigti.

Nenorim ir nešokam dūdelės,
girtos taurės neskamba,
butelis dūžta, jei nori šukių,
lipdyk iš molio – jis nesikandžioja.