Tarp žemės ir dangaus lyg vėjo pasistvertas lapas
Mintis nuskrido kažin kur toli,
Didžiu tikslu anei nauda netapus,
Gyvavus tik akimirksniai keli.

Tačiau ledai krūtinėj sujudėjo
Ir atsigavo merdintys jausmai.
Kaip man reikėjo šito šelmio vėjo,
Nes tu su juo į sielą atskridai

Ir buvę vasaros, ir pradalgių gėlynai,
Ir kraują šokti verčianti aistra -
Tas vėjas viską, viską man grąžino,
Ko daugel metų šalimais nėra.

Keista glamonė, ženklas iš Anapus
Ir aš į dangų su viltim žvelgiu,
Kur skrenda vėjo pasistvertas lapas,
O mano sielos ilgesys sykiu.