laiko lūžio
vartuose
vėl nusirengia
pavargus diena,
„jau, -
nostalgiškai šypteli
vakarui, -
nebepakeliu“,
rūko patalus
Žemei kedena
baltasparnių žvaigždžių
šiluma

tik ryto briauna
sudejuos,
mesdama
geismo akį
Laiko juodojon
skylėn,
akimirkos durys
dar uždarytos,
aplinkui -
erdvėj paskendus
tyla...