Užmarštis

Tu susivėlęs su gėlėm, vis rečiau sutinki,
o ji iš Paryžiaus parskrenda trapi,
kažkodėl dauguma nuvalkiojo šitą miestą,
iškeitė meilę į piktį, pagiežą,
pekerėsiančios akys pritemusios šviečia,
ugnis mano širdyje tavęs tebeliečia,
kur dingo rinktniai šokiai, kai merginos kviečia,
nebepažįstu savo miesto, kažkodėl jis miega.

Pr.:
O buvo laikai, kai mėgome šokti,
   vienos rūšies vynas buvo skanus,
   nerūpėjo milijonai, ir šventėm kaip ponai,
   basos kojos per rasą plukdė nerūpestingu keliu.

Nuvalkioti rūbai, brangesni nei kostiumai,
kainavo brangiau nei svajonės pas mus,
mielai nesupratom rusiško žargono,
madingai atkirsdavom vokišku šriftu,
ir šviečiant pilnačiai, palikdavom namus
dėl jos savitos išvaizdos
ir simpatiškų pykčio kerų.
Cirkas

2009-10-22 00:32:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-10-22 14:36:04

O man kažkaip susidainuoja. Tik pabaiga kiek išsimuša. Darbas susivėlęs, reikėtų šiek tiek pašukuoti.

Anonimas

Sukurta: 2009-10-22 09:34:28

Sunkiai sudainuočiau.

Anonimas

Sukurta: 2009-10-22 00:58:31

nostalgija