lietaus neatnešė tik dangumi keliauja vėlės
dėlės skaidrumoj vandens man primena slidybę žodžių
suodžių juodumą ant nekaltų rytų
naktų per tamsios rankos kad apgintų
surinktų šešėlio tavo dėmę
vėlei skęstu kartume nesugrąžinamai skaistaus
dangaus baltume chimerom
chrizantemom pražydusio išlydėt
ištylėt mano dar gyvą
vyną paskutinįkart ragautą
paklaustą kiek metų nokęs
kopęs mano jausmas
gausmas kažkur iš anų amžių atklydęs
sudygęs aidas tavęs many
ugny sunokus ramuma vandens
akmens tylėjimas į dievus
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2009-10-23 12:54:04
o. labai įdomu. atradusi įdomų rimą tik jo ir ieškojau. labai tiksliai parašytas darbas.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-10-21 18:24:54
vėlines...
Anonimas
Sukurta: 2009-10-21 16:41:31
Įdomus sprendimas rimuoti paskutinius žodžius su pirmaisiais. Visiškai pritariu Stargazer.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-21 14:52:03
patiko : akmens tylėjimas į dievus
o šiaip gana daug painiavos