pasodinau

degančiose sijono klostėse
sugrubusios vėjo rankos
begėdiškai varto rudenį

parimo žvilgsnis lange –
saugo medį

genys akeles kala
klevas

2009-10-21 08:02:01

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): MyBrightestDiamond

Sukurta: 2009-10-27 21:37:48

oho! pasiimsiu :>

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2009-10-26 19:42:55

štai taip - lakoniškai ir įtaigiai!..

Anonimas

Sukurta: 2009-10-22 22:55:52

tobulas :)

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2009-10-21 18:25:38

SUPER ;)

Anonimas

Sukurta: 2009-10-21 17:33:55

Labai geras darbas. Paskutinė eilutė - nuostabi.
Nerimastingumas tarsi baigiasi ties niekad nekintamu gamtos, žmogaus kismo pastovumu, kuris tarnauja bėgančiajam, stebinčiajam, augančiajam, suvokiančiajam. Ir tas asketiškas paukštelis, kalenantis būsimą atmintį...

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2009-10-21 16:42:30

dėkui, kleveli - medeli.

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2009-10-21 15:37:03

atrodo,lyg būtų 2 atskiri haikučiai...
:)

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-10-21 08:57:45

genys akeles kala - stiprus vaizdinys, net ir kaip vienas pats, ne tik kad paskatina gilintis, sureikšmina kiekvieną virš jo eilutę pajusti nuotaiką, metaforišką medžio prasmę.

Anonimas

Sukurta: 2009-10-21 08:43:38

Liūdna... Ir labai gražiai supinti motyvai. Iš ryto poetiškai nuteikė:-)