Kai byra atminimų smėlis tarp pirštų,
Aitriai prisimenu tolimą šalį –
viskas buvo taip seniai,
Ir tik laiškai kvepiantys jūra, maža kriauklytė
Liko širdy.
Išplaukia vaizdai su noru būti toli.
Save dar palikau šiltam smėly,
Vėjas adatėlėm pučia mažus akmenukus į kojas
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-12-01 15:28:48
Nuoširdžiai visiems dekoju už komentarus ir nuomones, žinutes :)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2009-10-31 13:31:41
eini/ėjai akmenuota pakrante?
:)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-10-30 14:37:00
Talpus, pajuntamas... ir :)
Anonimas
Sukurta: 2009-10-20 09:49:15
...puikiai atkartota būsena...patiko :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-10-20 09:10:43
Skaitai ir šilta, nes tikra. O
Vėjas adatėlėm pučia mažus akmenukus į kojas - šis talpiai išraiškus vizdelis dar ir labai gražia metafora tampa, nors skaudoka.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-19 21:17:54
Pabaiga žavi:)
Anonimas
Sukurta: 2009-10-19 20:46:36
šiltas kvepiantis jūra prisiminimas
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-10-19 16:36:49
Labai dienoraštinis, bet trys paskutinės eilutės man patiko.
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2009-10-19 15:09:43
prie jūros gerai būtų šiltos pasivolioti...
Anonimas
Sukurta: 2009-10-19 14:04:35
Švelnus sugrįžimas:-) Malonus darbas.