Atidaryk duris
Atbėgsiu atlapotu paltu
Atlapa širdim
Kišenėm nuodėmių pilnom
Ilgai žiūrėsiu į akis
Ilgai šypsosiuos
Kol visas atlapumas dings...
Tada išeisiu
Po dangum
Kaip vaikas
Prasikaltęs
Žirgliosiu tyliai
Po balas
Tik vėjas pūs
Beržai šaltom šakom
Palies man kaktą
Tik šuo kaimynų
Vėl aplos
Atidaryk duris
Atbėgsiu atlapotu paltu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-05-22 23:37:23
''Dėl vieno posmo reikia pamatyti daug miestų, žmonių ir daiktų, reikia pažinti žvėris, reikia pajusti, kaip skrenda paukščiai'' (R.M.Rilkė)
Ne taip dažnai prisimenu šią mintį. Tik tada, kai ką nors perskaičiusi pagalvoju: ką turėjo pajausti (jaučia) žmogus, kad parašytų tokias eilutes?
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-02-09 10:42:46
Jaukumo, tyrumo turi šis Jūsų eilėraštis...
Vartotojas (-a): Judy
Sukurta: 2006-02-09 09:15:48
lyriskas.skaudus.
Vartotojas (-a): Pilvotukas
Sukurta: 2006-02-09 09:05:36
Mano kelnėse -
Skylės kišenėse.
Įkišu ranką
Vangią,
Ir tikrai -
Randu
Nuodėmę
Brangią.