Gausūs krituliai –
Krituoliai mano,
Širdis-trobelė
Apsnigta,
Net lūžta stogas,
Pro kaminą
Garuoja
Ramunėlių arbata,
Mirties vidun neįsileidžia...
Gausūs krituliai –
Krituoliai mano,
Kaip iš aukštai
Jūs krintate žemyn?
Kaip aš,
Plokščiapadėjanti meška,
Prieš žiemą
Įmingu
Užglostytas ėriukų vilnos...
Gausūs krituliai –
Krituoliai mano,
Vis vien
Užprogramuotas tragiškai
Kaip Amadėjas Modiljanis,
Su savimi –
Dar berniuku
Prie savo antkapio
Tapybiškai
Pilnatvėje
Panirdamas į pirmą sniegą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-10-14 20:01:27
Trečia strofa puiki. Pirmos dvi kiek pailsusios.
Vis vien rašome atskirai.
Vartotojas (-a): ta_pati
Sukurta: 2009-10-14 19:48:49
Pirmą*
Vartotojas (-a): ta_pati
Sukurta: 2009-10-14 19:48:29
Pirmą strofą gera "užčiuopti", pataikė į šiandieninę nuotaiką, tik ta meška nelabai suprantama.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-10-14 18:44:55
Plokščiapadėjanti meška ... (?)
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-10-14 18:23:34
Labai savita. Malda „į sniegą, į save“. Patiko.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-10-14 16:04:38
...prigludau...
Anonimas
Sukurta: 2009-10-14 15:37:28
Sniege dar nenumirsite.Ne kas .
Anonimas
Sukurta: 2009-10-14 15:20:04
Tikrai gera. Ir sudainuoti galima.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-14 12:36:36
Pirmas gausiai.
Fain, net labai fain.