Ateik, mielasis, tu be saulės.
Delnais apglėbki tik mane.
Nereikia verkti, reikia džiaugtis
ta rudenine meile mūsų širdyse.
Bučiuok mane, iš lėto svaiginki.
Ilgai aš laukiau tavo bučinių.
Nereikia savęs apgaudinėti
ir tik sapnuose sakyt myliu.
Ateik kaip rudeninis vėjas,
įsiveržk kaip viesulas stiprus
ir šiąnakt būk man malonus.
Ateik, ilgai tavęs aš laukiau.
Atplauk su rudenio migla,
priglusk lengvai prie skruosto
tarsi drugelis – vasaros pradžia.
Ateik, senai tavęs  ilgiuosi...
Blakstienos gruodo palytėtos
jau merkias sapnui amžinam.