svaigsta galva nuo retorinių klausimų
kur tos sapnų begalinių svajonių reikšmės
netelpa rėmuos peizažas siūbuojančios girios
žalios žvaigždės prasimuša spindi šaligatviuos
krenta dangus ant stogų kniaukia katės į lietvamzdžius
batai nudilo belekiant į parduotuvę
pirkti kantrybės tylos ir šventos palaimos
neįkainuojamos prekės kalėdinės nuolaidos šykščios
vien tiktai veidrodžio šukėj nerimastingos akys
stabdo ir rodo žvilgsniu į mažą šunelį
jis cypia prie gulinčio baloj jo šeimininko
visko netekęs
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-11-28 10:30:45
toks žemiškas..
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-10-22 09:50:50
Taip. Tarsi prabėgant. Šuoras nerimo su liūdesiu tmiešto.
"ant stogų kniaukia katės į lietvamzdžius..."
Vaizduotę sužadina.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-10-10 10:26:14
Kritiškai, blaiviai ir įtaigingai vaizdžiai nerimastingos būsenos srautas per niūriai skubios, tipiškai aktualios, beviltiškai gožiančios kasdienybės užuominas. Pabaiga tikrai jaudinanti ir daug sakanti. Visas eilėraštis tarsi retorinis klausimas.
Dar žavi ir tas išlaikytas savitas veržlusis kalbėjimo tempas:)
Anonimas
Sukurta: 2009-10-09 23:23:55
Labai geros paskutinės 4 eilutės - savo įtaiga, originalumu. Jų man pakaktų:)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-10-09 23:22:51
šunelis tik šeimininko
jis - visko neteko
......kniaukia katės
/ tik pirma eilutė svetima... tarytum/
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-10-09 23:10:00
be komento.Jausena ir dygus gyvenimo dvoksmas.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-09 22:58:36
va šitaip kniaukia katės į lietvamzdžius
Bravo.