Šalti lietaus lašai
Ant rudenio blakstienų
Ir tu pasilikai
Vienatvės bučiny.
Eilėraštį rašai,
O upės virsta plienu,
Žalia žolė suvytus šoviny.
Šalnos taikikly kas,
Kas pasislėpęs,
Tik žino vilko pėdoje dagys.
Aukštyn rankas,
Kvėpuok į spalio liepas
Ilgai, ilgai ir rudeniškai lis
Šalti lietaus lašai
Ant rudenio blakstienų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2009-10-08 15:54:14
tikrai puikios metaforos...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-10-08 09:25:15
Skaudus vienatvės pajautimas, rudeniškai neramios nuojautos ir kartu neišvengiamo susitaikymo nuotaika, kai, atrodo, eilėraštis tik ir paguodžia. Graži rudeniška lyrika.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-10-08 08:52:20
...ech tos rudenio blakstienos, su ašara šalta rudens....
Anonimas
Sukurta: 2009-10-08 07:58:13
...puikios metaforos, ilgesingai nuvilnijantis spalis...
Anonimas
Sukurta: 2009-10-07 22:55:20
Melodingas. Taip ir norisi išgirti skambant muzikai.