Myliu aš virš lauko baltą rūką,
Plaukiantį arimais pažeme,
Myliu žiogo tylią švelnią dainą
Saulei leidžiantis manam kieme.

Myliu aš pajūrį tylų šaltą,
Šnekant jūrai atšiauriai, piktai,
Myliu pievą nušienautą,
Blyksinčią čia dalgiais paliktais.

Myliu vasaros naktis skaisčiąsias,
Šviečiant mėnesiui jaunam liūdnam,
Myliu miško takelius gūdžiausius,
Dvelkiant šiaurės vėjui neramiam.

Mylių sodą, pavasarį žydintį,
Siaučiant pūgai baltučių žiedų,
Myliu paukštį, pavasarį grįžtantį
Į jo gimtą lizdelį – namus.

Myliu viską – lig paskutinio vandens lašo,
Kurį lyg trokštanti aš gaudyčiau burna,
Myliu tėviškės skambantį vardą –
Tariant lūpoms švelniai – L I E TU V A…