Išleido Dievas paskraidyti,
O angelėlis... „pasiklydo“. –
Parūpo žemę aplankyti.
Širdelę nusmelkė pavydas.                

Kodėl čia – žemėj laisvės daug?
Apkaltino jis Sutvėrėją.
Gali nupirkt, parduot, apgaut
Ir nepasmerks „kuklaus“ teisėjas.

Jeigu kišenė netuščia,
Visi žemiausiai galvas lenkia.
Po špygą susuka... slapčia
Iš abiejų pirštuotų rankų.

Supyko Dievas iš tiesų:
Kur kaišai savo baltą nosį?
Į žemę „Bumpt!“... ir nėr sparnų. –
Teisybę gryną sužinosi!

Tas vargšas bastosi dabar
Apšepęs, netgi neplunksnuotas.
Gal Kariotiškių „dvare“
Yra gyvenamas jo plotas.
*   *  *
Nebūna žemėj angelų, –
Tik danguje lyg grybai dygsta,
Nes žemėj – išgyvent sunku.
Be nuodėmės jiems – nepavyksta!