Glaudžiuos prie rožių krūmo
žiedo rudenio vėlyvo.
Šalti lašiukai glosto skruostą
ir neviltim nubyra į tylą.
Tave aplankė jau pirma šalna,
Žiedai šypsosi lede
Šaltą saulę apkabinu ir
Išeinu stikliniais laukais.
Sodo varpelių muzikos
atliekamas divertismentas
vasaros prisiminimui
nutyla neišsiskleidusiam žiede.
Ramybė ir tyla.
Dodekafonija gamtos artėja
prie finalinio perpetuo moto
ir fugos finale...
amžinybės rate.
Glaudžiuos po rožių krūmu
žavesiu rudens vėlyvu.