Lapiukas

Santrauka:
Lapiuko išdaigos ganykloje
Rugpjūtis. Pervažiuoju ganyklas. Kur geriausias atolas, kur čia karves atsivesti? Apie pietus ir atsivedu bandą į Juškalobį. Šviežią žolę užuodusios karvės tik peša nesidairydamos.
   Vakarinis melžimas. Atsivežu reikalingus rakandus. Kaip visada skubu, kad laiku spėčiau į pieninę. Ryte – nėra stiklainio su taukais (taukais tepu karvių spenius, kad nesutrukinėtų nuo vėjo). Kas galėjo paimti? Keldama karvę randu stiklainį ganykloje netoli krūmų. Atsinešu, apvožiu kibiru.
   Sekantis melžimas. Nėra stiklainio po kibiru. Kibiras neatverstas. Kas čia ką daro? Dairausi po ganyklą. Pamatau. Jis beveik toje pačioje vietoje kaip ir vakar. Jaučiu, kažkas mane stebi iš krūmų.
   Keldama karves judu ganykla tolyn. Pasinėšėju ir rakandus. Taukų stiklainį apvožiu metaliniu kibiru. Jis sunkesnis.
   Važiuodama į ganyklą jau iš už kalniuko pastebiu, kad kažkas rusvas šmirinėja apie mano rakandus. Man reikia dar nusileisti į pakalnę ir vėl pakilti į kalniuką. Artėju prie rakandų. Nieko nėra. Grįžt – prie krūmų tupi lapiukas ir stebi mane. Išsigąstu. Gal pasiutęs? Pliaukšteliu rankom. Nenorom atsistoja ir įlenda į krūmus. Žiūriu, kur jis tupėjo – taukų stiklainis. Neimu. Tiek tos. Sekantį sykį atsinešiu kitą. Parėjusi namo kaimynui medžiotojui papasakoju, ką mačiau. Jis mane ramina – nepasiutęs. Būtų pats ėjęs artyn.
   Melžimas. Manęs ganykloje laukia lapiukas. Nekreipiu į jį jokio dėmesio. Pamelžiu karves, perkeliu. Pasinėšėju rakandus arčiau karvių. Taukų stiklainio nepalieku. Sėdu ant dviračio ir nuvažiuoju.
   Sekantis melžimas. Lapiukas tupi tolėliau rakandų. Prie rakandų – senasis taukų stiklainis. Spėju pamatyti, kaip toli tarp krūmų šmėsteli didelė lapė. Dirbu savo darbą. Baigusi nuvažiuoju. Lapiukas lieka savo vietoje.
   Keletą dienų lapiuko nemačiau. Lyg ir pamiršau. Iš stiklainio ir taukus pradėjau naudoti. Bet vieną rytą žiūriu, du. Taip abu gražiai, vienodai tupi, stebi mane. Man melžiant trečią karvę, jie susikibo ir ėmė voliotis. Krūmuose pasigirdo keistas garsas. Abu nuleidę uodegytes į skirtingas puses nutepeno.
   Nuganiau ganyklą, išsivedžiau karves. Vasarą daugiau ir nemačiau lapių. Gal dar susitiksime kur palaukėje? Norėtųsi. Argi ne puikus žvėrelis?
Regina Tamošiūnaitė

2009-10-01 12:40:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-10-20 12:52:32

Gražiai papasakota.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2009-10-02 20:17:17

Įdomiai pasakoji... Gražiai Tau gautųsi rašyti tarmiškai. Pabandyk... :)

Anonimas

Sukurta: 2009-10-01 14:00:32

...labai įdomus pasakojimas. Pieneliu pakvipo, gražus sąlytis su gyvūnijos pasauliu. :)

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2009-10-01 13:03:39

...pas mane, Regina, jie ateina prie namų, o kaip žaidžia, gera žiūrėti, tad jei tarp miškų gyvenate, vagiliauja, lapiška prigimtis...