Žiogai čirškia
Karts nuo karto mašina pravažiuoja
O aš tyliu...

...taip ir tylėjau ilgai. Visgi tai vis tiek atsitiko, nors ir esu. Tik netekau ne to, ko tikėjaus.
Mintys sukos ratu, o kažkur lyg sapne girdėjau:
Viens, du, trys čiačiačia, viens du trys čiačiačia
Kas iš to čiačia, jei jaučiuos tuščias, išdurtas...
Staiga atsikvošėjau ir išgirdau:
– Ateikit pasižymėti, kas buvote, pamoką baigiame.