Aš bėgu nuo triukšmo, nuo kasdienybės,
Nuo beprotiško greičio… Man trūksta ramybės,
Kad pamatyčiau plaukiančius debesis,
Ir kaip išeina mano pavasaris.

Kad aš pajusčiau galingą vėją,
Kuris į kūną trenkęs nuskrieja
Tolyn. O kartais lyg neskubėdamas
Žiedlapius gainioja pasiilsėdamas.

Man reikia tylos paliesti žibutę,
Tas jos žiedelis toksai mažutis,
O mes taip lekiam. Ir tik sekundėlę
Sustoję suprasim netoli tenuėję.