Rudenio lapai šneka, oi šneka
Apie nuauksintas laimės girias,
Apie ugninį vasaros taką--
Mėlyną dangų šakos suras,
Šakos apnuogintos lig apalpimo--
Meilės stebuklu bedugnės suoš...
Pušys ant skardžių virpančių rymo--
Kalnų viršūnes sieloj nešuos
Ir tą takelį pro obelėlę
Taip graudžiai baltą žiedų griūty--
Sparnus lyg skausmą paukščiai iškėlę--
Šalna ir meilė saulės arti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-09-25 21:16:46
Šalna ir meilė saulės arti...
Taip, jos arti viena kitos...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-09-24 15:35:56
Nuostabiais vaizdiniais, didingai pulsuojančiais tarp skausmingo ilgesio ir vilties... Labai patiko, o
Šakos apnuogintos lig apalpimo--
Meilės stebuklu bedugnės suoš.../
Sparnus lyg skausmą paukščiai iškėlę--
Šalna ir meilė saulės arti... išskirtinai. Ačiū.
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2009-09-24 13:11:09
gražus tavo ruduo....
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-09-24 12:40:39
..ech ir vėl ruduo. bet gera šiuose posmuose...